- įsreigti
- įsreĩgti, -ia, į̃sreigė tr.
1. NdŽ, Slk, Rš įbesti, įdurti, įsmeigti: Sienon iñsreigiau adatą i nerandu Dglš. Ansreĩk dalgę – eisma pietuvyt Ad. Insreĩk kuolą Dsn. Sraigtis añsreigtas, anbestas Prng. Būdavo, iñsreigei lazdon balaną, ažudegei – i žiba Ign. Kad bus sūnus, tai kirvį anskelk varčion, ė kad duktė, tai šiečkelę ansreĩk varčion (ps.) Ad. Kad vaiko niekas neapdyvytų, buvo paklotėj adata insreigtà OG451. | refl. tr.: Eidami linų sėt, užsideda už kepurės plūksną ir insisreigia adatą su ilgu siūlu LTR(Dglš).
2. prk. įbrukti, įsprausti: Jonas iñsreigė Olesiui da kelius šimtus Slk.
3. prk. įtaisyti, įstatyti: Iñsreigė darban, o ana nenori dirbt Klt.
4. refl. prk. įsisegti, įsikirsti: Kap indžiobs, kap insisreĩgs bitelė ožkai (ps.) Tvr.
◊ į gálvą (galvõn) įsisreĩgti kilti kokiai minčiai, būti apimtam kokios minties: Insìsreigė kas galvõn – vis negerai i negerai visa kas Klt.\ sreigti; įsreigti; pasreigti; prisreigti; užsreigti
Dictionary of the Lithuanian Language.